knėptelti

knė́ptelti, -i (-ia), -ėjo žr. knėptelėti: Nieko nevalgė, tik truputį knė́ptelė[jo] ir nuėjo sau Bgt. Kai įbruka į rankas, tai neva knė́ptelia Gs. Knėptels iš ryto truputį ir dirba visą dieną lig vakaro Tr.